Ką, iš tiesų, daro taip dažnai pandemijos kontekste linksniuojama Švedija? Oficialiai ji karantino neįvedė, o epidemiją kontroliuoja neprievartinių rekomendacijų būdu. Tačiau tos rekomendacijos - gana panašios į kitų Skandinavijos valstybių, todėl skirtumas - labiau juridinėje formoje, o ne realiai taikomose priemonėse. Tačiau dėl šio skirtumo būtent Švedijai teko atlaikyti didžiulį spaudimą, nes viso pasaulio žiniasklaida ją pakrikštijo vienintele valstybe, einančia prieš srovę. Rytų Europoje panašias į Švedijos epidemijos kontrolės priemones taiko Latvija, tik įforminusi jas teisės aktuose.
Kuo Švedija tikrai išsiskiria - ji turbūt vienintelė valstybė Europoje, kurioje kovai su epidemija faktiškai vadovauja epidemiologas. Vyriausybė tiesiog ragina vadovautis Švedijos visuomenės sveikatos biuro rekomendacijomis, o tas rekomendacijas rengia ir apie epidemijos eigą visuomenę informuoja vyr. epidemiologas Andgers Tegnell. Paradoksalu, kad būtent tai ir sąlygoja nemažą kritikos bangą, nes iš vienos pusės visuomenė reikalauja, kad su epidemija kovotų specialistai, bet racionalūs tų pačių specialistų argumentai - žmonėms nelabai patinka. Emocingos politikų kalbos, kaip jie rūpinasi piliečiais - priimtinesnės daugelio ausims.
Neadekvačių draudimų ir skubotų sprendimų - Švedijoje nėra. Visos taikomos emidemijos kontrolės priemonės - pasvertos, įvertintas jų veiksmingumas ir tikslingumas konkrečioje situacijoje. Taip pat jos gerai iškomunikuotos, visuomenės sveikatos biuras analizuoja kiekvieną galimą epidemijos kontrolės priemonę, paaiškina kodėl ją verta ar neverta taikyti - kitaip rekomendacinis modelis net neveiktų. Švedija yra uždraudusi daugiau nei 50 žmonių masinius renginius, rekomenduoja aukštosioms mokykloms tęsti mokymus nuotoliniu būdu - tik aukštosioms, kuriose mokosi jau pilnamečiai asmenys. Taip pat rekomenduoja žmonėms laikytis socialinės distancijos tiek viešose vietose, tiek įstaigose, dažnai plauti rankas. Vyresniems nei 70 metų žmonėms - rekomenduoja neiti iš namų. Kitų priemonių - nerekomenduoja, ir netgi ne dėl ekonominių priežasčių, o todėl, kad jos neveiksmingos. Anot epidemiologo Andgers Tegnell - daugumos Europos valstybių taikomos karantino priemonės neturi jokio istorinio ar mokslinio pagrindo. Švedijos visuomenės sveikatos biuras ieškojo įrodymų, pagrindžiančių jų veiksmingumą, bet nerado praktiškai nieko. Kaukių visiems gyventojams nešioti taip pat nerekomenduoja, beje tos pačios pozicijos laikosi ir Pasaulinė sveikatos organizacija.
Švedijos visuomenė tų rekomendacijų drausmingai laikosi ir gauname savotišką lengvą karantino formą. Statistiniai rodikliai rodo, kad toks švelnus karantinas - pasiteisina. Žinoma, žiūrint į statistiką, svarbu, kad būtų lyginamos analogiškos valstybės. Šiuo metu daroma labai daug prielaidų, kodėl vienos ar kitos valstybės rezultatai yra geresni. Tačiau pavertus jas skaičiais, priklausomybės dažniausiai nerandame. Stipriausia koreliacija, kokią pavyko rasti, - tai mirtingumo priklausomybė nuo vidutinės gyvenimo trukmės toje valstybėje.
Valstybių skelbiami mirtingumo demografiniai duomenys rodo, kad mirtingumas su amžiumi didėja geometrine progresija, mirusiųjų amžiaus vidurkis - daugiau nei 80 metų. Šią priklausomybę paaiškina COVID-19 imuninio atsako tyrimai - jaunų žmonių imuninė sistema greičiau atpažįsta naujus ligų sukėlėjus ir efektyviau į juos reaguoja. Vyresnių žmonių imuninė sistema yra labiau prisitaikiusi atpažinti tuos antigenus, su kuriais anksčiau jau buvo susidūrusi, todėl bet koks naujas virusas jiems yra labiau pavojingas.
Todėl teisingiausia būtų tarpusavyje lyginti valstybes, turinčias panašią vidutinę gyvenimo trukmę. Švedija, kartu su Šveicarija, Italija, Ispanija ir Prancūzija, pasižymi didžiausia vidutine gyvenimo trukme Europoje. Šių valstybių tarpe Švedijos rezultatai - vieni geriausių. O valstybės, kurios kartais pateikiamos kaip geresni epidemijos suvaldymo pavyzdžiai - Vokietija, Austrija - tiesiog turi jaunesnę populiaciją, kuriai virusas mažiau pavojingas. Beje pačius geriausius rezultatus Vakarų Europoje demonstruoja Danija ir Norvegija, taikančios švelnų, panašų į Švedijos, karantino modelį. Rytų Europoje vidutinė gyvenimo trukmė niekur nesiekia 80 metų, todėl nenuostabu, kad jų rezultatai irgi geresni, tačiau čia vėlgi geriausiai atrodo Latvija, taikanti panašias į Švedijos epidemijos kontrolės priemones.
Mirtingumo priklausomybė nuo amžiaus paaiškina ir kodėl griežtos karantino priemonės - mažai veiksmingos. Švedijos vyr. epidemiologas taip pakomentavo raginimus griežtinti karantiną - kuo tai padės, jei 50% mirčių pas mus įvyksta senelių namuose, kurių gyventojai jau dabar yra dar griežtesnėje izoliacijoje. Belgijoje ir Prancūzijoje mirtys senelių namuose sudaro apie 40%. Beje kai kurios valstybės šių mirčių visai į statistiką neįtraukia, o rodo tik mirtis ligoninėse. Švedija mirtis registruoja labai kruopščiai, į statistiką įtraukiamos visos mirtys nuo bet kokios priežasties, jei COVID-19 testas buvo teigiamas. Turint omenyje šiuos mirčių registravimo skirtumus, Švedijos rezultatai galbūt yra dar geresni, nei atrodo.
Daugelis šaltinių pateikia ne visai tikslią naujų mirčių Švedijoje kreivę. Duomenys iš Švedijos labai dažnai ateina pavėluotai, pirmadienį pamatome pranešimą apie mirtis, kurios realiai įvyko kelių dienų laikotarpyje. Įvairūs statistikos agregatoriai visas tas mirtis priskiria pranešimo dienai, todėl atrodo, kad įvyko staigus mirtingumo šuolis. O pažiūrėjus į mirčių kreivę iš oficialios svetainės, kur jos rodomos pagal tikrą datą, matome, kad epidemijos pikas Švedijoje jau praėjo ir dabar vyksta mirčių skaičiaus mažėjimas.
O svarbiausia, kad Švedija - viena iš nedaugelio valstybių, turinti ilgalaikę strategiją. Kas yra karantinas - tai užsikrėtusio asmens izoliavimas, kad persirgtų ir išeitų tik tada, kai ligos jau nebeplatina. Bet tai galima padaryti tik esant pavieniams susirgimų atvejams. Kai virusas visuomenėje jau išplito, atsirado daug besimptomių nešiotojų - visų užsikrėtusių nei nustatyti, nei izoliuoti nebeįmanoma. Todėl tai, ką taiko Europos valstybės, nėra karantinas klasikine prasme - tai ne žmonių izoliavimas, o socialinių kontaktų mažinimas, kuris tiesiog sulėtina ligos plitimą, bet visai nesustabdo. Todėl karantiną atšaukus, virusas gali vėl pradėti plisti greičiau ir turėsim antrą, trečią bangą - ko dabar baiminasi daugelis Europos valstybių. Kokia išeitis - kada epidemija baigsis? Specialistai mato du variantus - arba kai persirgs pakankamai didelė visuomenės dalis ir susiformuos kolektyvinis imunitetas, arba kai bus vakcina. Atsižvelgiant į tai, kiek paprastai užtrunka naujų vaistų sukūrimas, tikėtina, kad vakcinos greitu metu dar neturėsime. Tada belieka pristabdyti infekcijos plitimą ir laukti imuniteto susiformavimo - ką tikslingai daro Švedija. Infekcijos plitimą suvaldyti jai pavyko, tiek naujų užsikrėtimų, tiek mirčių kreivės - suplokštėjusios, pacientų srautai ligoninėse - valdomi ir sveikatos apsaugos sistemos perkrovos nėra. Švedijos visuomenės sveikatos biuras pastoviai daro tyrimus ir seka koks procentas gyventojų jau įgijo imunitetą. Ir šią padėtį Švedija gali palaikyti praktiškai neribotai. Įmonių veiklos draudimų ji neįvedė, ekonomika - nesustojusi, policija baudų gyventojams nedalina ir pasipriešinimo visuomenėje - nekyla. O kokią perspektyvą turi griežto karantino valstybės? Jos jau dabar dėl karantino prognozuoja įspūdingą BVP kritimą, didesnį nei per 2008 metų krizę. Jei bandydamos gelbėti ekonomiką, pradės per greitai naikinti apribojimus - gali gauti antrą, trečią bangą ir patirti dar daugiau tiek žmogiškųjų, tiek ekonominių nuostolių. O Švedijai tokių dilemų spręsti nereikia ir ji gali savo strategiją tęsti tol, kol pasieks tikslą.
Autorius:
Aivaras Kriščiūnas
teisininkas, duomenų analitikas
Duomenų šaltiniai:
Public Health Agency of Sweden
https://experience.arcgis.com/experience/
Johns Hopkins University Center for Systems Science and Engineering (JHU CSSE)
https://github.com/CSSEGISandData/COVID-19
Life Expectancy of the World Population
https://www.worldometers.info/demographics/life-expectancy/
